Kodėl žmogus mąsto, kalba?

Mūsų smegenys sudaro tik 2% viso svorio, bet sunaudoja 20% energijos. Žmogaus išlikimą užtikrina sąmoningas prisitaikymas prie aplinkos ir galimybės rinktis sukūrimas. Kodėl žmogus gali mąstyti, kalbėti, atsiminti?

Nervų sistema evoliucijos eigoje tobulėjo. Palaipsniui didėjant galvos smegenų pagrindinei daliai – didiesiems pusrutuliams. Jų paviršių dengia žievė. Žuvys turi didžiųjų pusrutulių užuomazgas, varliagyvių – jie primityvūs, o žievės neturi. Triušių ir pelių didžiųjų pusrutulių paviršius lygus.

Žmogaus 2/3 žievės paviršiaus sudaro raukšlės (vingiai). Tai 15 milijardų nervinių ląstelių sankaupa. Ji atsakinga už visos patenkančios informacijos suvokimą.

Žievėje yra regos, klausos, skonio, odos ir raumenų jutimo sritys. Jos atsakingos už tam tikrą veiklą (kalbą, judėjimą, lytėjimą ir t.t.). Kiekvienas skatiname jas vystytis, kaip reikalauja mus supanti aplinka. Pavyzdžiui, regos negalią turinčių žmonių regos sritis nepriima informacijos, bet puikiai išvystyta lytėjimo, klausos sritys.
Žievė koordinuoja sudėtingus raumenų judesius (kalbos, rašymo). Todėl žmogus gali mąstyti, kalbėti bei kaupti informaciją.