No tags yet.
Mąstymo tyrinėtojas Leslie Hart, teigia kad „ mokymasis yra prasmingų pavyzdžių išrinkimas iš painiavos“. Žmonės norėdami suprasti ir išmokti, turi patys susikurti mokymosi modelį.
90% knygų apie žmogaus smegenis ir mokymąsi parašyta per pastaruosius metus. Jų yra tūkstančiai! Bet ką mums reikia žinoti apie tai, kaip dirba smegenys. Kur prasideda mokymasis? Jis prasideda mikroskopinių ląstelių lygyje, kurios sudaro smegenis. Labiausiai ištirtos nervinės ląstelės (neuronai). Palyginkime: musė turi 100 000 neuronų, pelė – 5 000 000, beždžionė – 10 milijardų, o žmogus apie 100 milijardų.
Svarbiausias dalykas, kurį kontroliuoja mūsų galvos smegenys yra mokymasis. Kai smegenys gauna stimulą (mintis, idėja, galvosūkio ar uždavinio sp
rendimas ir kt.) jis rūšiuojamas ir apdorojamas. Ta įvyksta, nes nervinės ląstelės turi dviejų rūšių ataugas. Trumpąsias (dendritus) ir ilgąsias (aksonus). Šių ataugų paskirtis praleisti signalus (nervinius impulsus). Gautas stimulas iš aplinkos, keliauja iš vienos ląstelės į kitą. Tarp ląstelių susidaro jungtys (sinapsinės jungtys). Mokymosi pagrindas kuo daugiau susidariusių naujų jungčių.
Galutinis mokymosi rezultatas atminties formavimasis. Mes atliekame daug veiksmų jau žinomų smegenims arba ką nors nauja. Jeigu kartojame anksčiau išmoktą užduotį ar veiklą mūsų smegenų ląstelės darosi laidesnės. Dėl šios priežasties turintieji patirtį naudoja mažesnę dalį smegenų, bet veiksmingiau.