No tags yet.
Šiandieną Mokytojų diena. Visiškai nesinori galvoti apie pamokos metodus, struktūrą, vertinimą, dalykines žinias. Apie mokytojo darbą norisi mąstyti filosofiškai. Užduoti sau klausimą: ar žmogus laimingas, dirbdamas mėgstamą darbą? Būti mokytoju nelengva, jis turi mylėti vaikus, būti kantrus, daug klausyti ir girdėti. Visada surasti geriausią būdą padėti savo vaikams.
Tapti mokytoja svajojau nuo penkerių metų ir niekada negalvojau apie kitą profesiją. Kai atėjo pasirinkimo diena, susimąsčiau ar galėsiu dirbti su vaikais, todėl pasirinkau studijas Vilniaus universitete. Baigusi didžiavausi galėdama dirbti gimnazijoje. Jau pirmaisiais metais pajutau, kad aš galiu būti gera mokytoja. Ir šiandieną praėjus 27 pedagoginio darbo metams aš pasirinkčiau mokytojos profesiją.
Šiandieną esu laiminga išleidusi aštuonias auklėtinių klases. O mokinių, kuriems dėsčiau biologiją jau nesuskaičiuosiu. Augo ir tobulėjo mano mokiniai, o su jais ir aš. Stengiuosi kiekvienam mokiniui atiduoti dalelę savęs. Smagu, kai pamatai besišypsantį veidą, kuris išeina iš pamokos ir sako ačiū, kai aplanko baigę gimnaziją mokiniai. Nuotraukoje aš ir mano mokiniai kaupia patirtį. Didžiuojuosi mokytojos profesija ir esu dėkinga savo mokiniams už sukurtas nestandartines situacijas, kurias nelengva buvo spręsti, už surengtas nuostabias šventes, už nuoširdžius pokalbius… Tai didelis turtas, kurį sukaupiau. Ne kiekvienam žmogui tai pavyksta.
Kolegoms noriu palinkėti, kantrybės, didžiuokitės tai ką darote, o nesėkmes priimkite kaip gyvenimo pamoką, kurią pritaikysite ateityje.
Aš į klausimą sau atsakiau. O, Jūs , ar susimąstėte?